[Home]  [che fare 51]   [end] 

Qė Jugosllavia tė mos harrohet!

Ashtu siē kishim denocuar nė Qershor," shpėrthimi i paqes" sė OKB-sė nė Kosovė nuk i ka dhėnė fund agresionit perėndimor kundėr popujve dhe punėtorėve Jugosllavė. Ky agresion po vazhdon e bėhet gjithnjė e mė i rrezikshėm pasi fshihet nėn lėkurėn e qengjit. Ėshtė pikėrisht ē’ka ka ndodhur nė Irak.

Nė qoftė se flasim pėr njė paqe jo tė vėrtetė, nuk ėshtė vetėm e mbi tė gjitha, pėr dhunėn nėn tė cilėn nėnshtrohet ē’do ditė populli serb, rom apo, tė popuj tė kombėsive tė tjera jugosllave nė Kosovė, nėn mbikėqyrjen kriminale tė OKB-sė. Kjo ėshtė fytyra e dukshme e problemit, por jo ajo mė kryesorja. Bėhet fjalė pėr njė paqe tė rreme dhe njė luftė tė vėrtetė nė vazhdim, pasi imperializmi perėndimor ka pėr qėllim tė tij, tė shtrėngojė nė darėn e hekurt objektet mbrojtėse kundėr tij, jo vetėm nė Jugosllavi, por nė tė gjithė Ballkanin.

Ėshtė luftė kundėr asaj ē’ka ka mbetur nga Jugosllavia dhe kundėr frymės Jugosllave qė po tenton tė rilindė nė tė gjithė teritoret e "ish Jugosllavisė". Ėshtė njė luftė mbėshtetėse e perėndimit karshi forcave mė tė fėlliqura tė "opozitės sė Millosheviēit", qė nėn tigėllimin e dollarėve kėrkon tė mbjellė mbėshtetje tė interesave imperialiste. Ėshtė njė luftė qė shtyn nė Jugosllavi cilėndo kombėsi apo thjeshtė situatė lokale pėr t’ja vėnė nė kundėrshtim Beogradit, mė qėllim qė tė arrijė nė njė copėtim tė mė tejshėm tė vendit. Ėshtė njė luftė qė ka pėr qėllim tė rindezė dėshirėn e vjetėr tė Shqipėrisė sė madhe nė kėtė zonė, pėr destabilizimin e mėtejshėm dhe pėr ta vėnė pėrfundimisht nėn frerėt e perėndimit: se me cilat pėrfundime tė pamvarėsisė e mirėqenie konkrete, mund tė shihet fare mirė nė vetė Shqipėrinė e "lirė", sot aneks i Fierės sė Mesdheut tė Barit. Ėshtė njė luftė kundėr vetė popullit Shqipėtar, i ndėrsyer tė kafshojė copa tė Jugosllavisė vetėm e vetėm, pėr vetėasgjėsimin e saj si element kombėtar i pamvarur. Gjithshka tjetėr pėr rreth, shėrben si kontorno aktive, duke filluar nga tė ashtuquajturat "ndihma humanitare" tė shpėrndara si nga laikė ashtu dhe nga besimtarė kristianė shėrbėtorė tė imperializmit.

Ėshtė pikėrisht, qė me zaptimin e zonės sė Ballkanit tė ushtruar nė mėnyrat mė cinike, vazhdon dhe projektohet pėrpara, lufta e imperializmit perėndimor nė fazėn e inkubacionit kundėr Rusisė dhe Kinės. Edhe kėtu fuqive perėndimore nuk do ti mungojnė "kosovarėt" e varfėr tė cilėve tu vijnė nė ndihmė nė mėnyrė solidare, kur tė vijė rradha tė kalojnė nė mėnyrė konkrete, nga "martirėt ēeēenė" nė ata tibetianė me kostume budiste…

Cilido nuk arrin tė shikojė kėtė, ėshtė me tė vėrtetė i verbėr, ose ėshtė ndonjė ndėr ata tė verbėr jo tė vėrtetė, qė pėr tė pasur sa mė shumė pėrfitime si lypės, organizohen nė mėnyrė tė tillė, me sytė tė hapur mirė nėn lentet e errėta tė syzeve.

Kush mund ta ndryshojė kėtė rrjedhė?

Pėrgjegjėsia kryesore i pėket klasės punėtore qė ndodhet kėtu, nė metropitanėn imperialiste: ata kanė pėr detyrė kryesore tė ngrenė zėrin kundėr helmeve gjakderdhėse tė imperializmit. Nė mungesė tė kėsaj lufte, ē’do reagim kundėr sulmit imperialist nė vendet e nėnshtruara dhe nėn kontrollin e tyre, ndodhen pėrballė rezikut tė pa evitueshėm tė pėrkulen nė linjėn e resistencės "mė tė thjeshtė, tė menjėherėshme" (siē mund tė jetė, nė Jugosllavi, ajo e shtrėngimit rreth fortesės-Milosheviē, me iluzionin e mbrojtjes sė "krenarisė Serbe" e dėnuar, nga izolimi saj, me humbje: dhe ėshtė dhe njė tjetėr, jo e dytė, nga frutet e helmuara tė prodhimeve imperialiste dhe nga pėrtharja e kollonės vertebrale tė sė majtės, ndoshta dhe "ekstreme", kėtu).

Flasim edhe drejtė pėr sė drejti pėr proletariatin e Ballkanit, qė, nėse nuk mundet vetėm e pėr vehte, tė tėrheqė mbėshtetjen e nevojėshme tė tė vėllait tė tij "si zog i vetmuar" i perėndimit, mund ti japė atij shenjėn e duhur tė lėvizė nė kohė e seriozisht.

Proletariati i Ballkanit, - nga ai Kroat, tek ai Grek, pėrfshirė atė Serb - ka kuptuar qė ky agresion u pėrket tė gjithėve si pjesė tė veēanta tė sė njejtės klasė. Ėshtė njė fitore qė nuk duhet lėnė tė shkojė kot. Tė punojė nė kėto shkėndija tė vetėdijes qė shpėrthejnė nga njė sulm i ashpėr i destinuar qė tė mos ndalet, ėshtė detyrė e komunistėve: lufta kundėr "paqes" aktuale sot, jo mė pak se dje, kundėr luftės; lufta nė ē’do kėnd kundėr "armikut tė pėrbashkėt" nė brendėsi tė rradhėve tona, pėrjashtimi kategorik i ē’do lloj forme tė "rregullimit tė gjėrave" nė tė "majtė" me vrasėsit e djeshėm (dhe nė forma tė tjera, sot!); forcimin pa pushim pėr tė ndėrthurur lidhjet me proletarėt e Ballkanit, duke filluar nga emigrantėt e tyre nė metropolitanėn kėtu, duke treguar kėshtu, konkretisht, atyre se Jugosllavia ėshtė bota, njė botė e shtypjes prej sė cilės mund tė dalim duke marrė nė dorė armėt tona, tė pamvarura dhe antagoniste nga ato tė secilit Millosheviē e bashkėshortes sė tij.

Vetėm nė qoftė se ne do tė dimė kėtu nė metropolitanėn, tė shpėrthejmė kthetrat e imperializmit, mund tė presim - jo tė "pretendojmė "- qė proletarėt Jugosllavė tė ndjejnė qė lufta e tyre e shenjtė, e mbrojtjes nga imperializmi nuk ėshtė vetėm dhe mos tė kenė nevojė pėr mbrojtjen e rėndė tė Millosheviēit apo cili si ai. Deri kur kjo mundėsi nuk do tu ipet, ata do tė ndjehen vetėm tė pėrballojnė si "popull", dhe me instrumentet qė i ndodhen - duke pėrfshirė qeverinė e Millosheviēit -, nė sulm. Qė kjo ėshtė njė rrugė pa krye e kuptojmė mjaft mirė, por gjithashtu duhet tė nėnkuptojmė, qė kjo mbetet jo mė pak njė luftė e drejtė, ėshtė e vetmja, qė nėpėrmjet sė cilės mund dhe duhet ndjekur njė rrugė tjetėr.

ORGANIZZAZIONE COMUNISTA INTERNAZIONALISTA

Back to che fare in:  [English]    [Italian]    [Deutche]

Back to page against Nato in:  [English]    [Italian]    [Deutche]
or [Text in other Languages]

[Home]  [che fare 51]  [top]